BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

apie savaitgalio Įvykius

2009-05-18 parašė kakamalys

Svaitgalis buvo pilnas visko. Man trejas dienas skrandis nuolat buvo užpildytas svaigiasiais, o viešoji erdvė -  Euromanija, pseudorinkimais ir…pasirodo surengtas homų paradas Rygoje. For the Win!

Trumpai apie Euroviziją. Pasirodė ko gero įspūdingiausias renginys iš visų matytų vizijų. Titaniška salė (didesnės niekur neteko matyti), galingas šviesų-lempaičių žaismas (kartais rodės, kaip future movie sci-fi), žodžiu, štai taip turi būti rengiamos kokybiškos tuštybės + buvo bent dvi superzviozdy. Ir nors Sašė pasirodė tikrai šauniai, bežiūrint tolesnius pasirodymus, švito mintėlė, kad nuoširdumui lemta pralaimėti šou efektams. Ir pasirodo ji švito per mažai - visgi balsų vangumas buvo stebinančiai per mažas. Nepadėjo nei tas nuoširdumas, nei atlikėjo slavizmas, nei galbūt pusiaugėjiškumas. Jei 4-dienį patekimas finalan buvo smarkus pakilimas, tai 6-dienį nusodino tą pakilimą gana negailestingai, vis tik kozirių turėjom per daug, kaip priešpriešpaskutinei vietai. Laimėtojas yra vertas 1 vietos, bet toks atsiplėšimas nelogiškas, mat buvo ir kitų stiprių atlikimų. Pvz. man patiko Vokietija :) Tiek apie visa tai, tingiu kiekvieną aprašyti ilgėliau, juoba, kad ko gero dažnas apie tai parašęs savo kompetetingas nuomones.

Rinkimai. Aš, kaip ir dauguma, grybauskavau, nors vakar misliau paprikolinti ir prabalsuot už tomashewsky :)  Vis tik aiškus lyderis man nelabai asocijuojasi su demokratiniais rinkimais, nesvarbu, kad rinkimai ir vyksta, ir vyksta pavyzdingai techniškai tvarkingai, todėl ir užkabinau žodytį “pseudo”. Mat čia veikiau mentalinė nedemokratija, vis tik tokie atotrūkiai tarp vieno ir kitų rodo ne kažkokį pasitikėjimą, o pasitikėjimo aplamai kažko ir kažkam stoką. Todėl ir reikia tvirtos nevietinės rankos, žmogaus betmeno, kurį nebūtinai pažįsti, kuris išvalys kanalizacijas nuo žiurkių. Kaip ten bebūtų, esu patenkintas šia personalija ir labai noriu tikėti, kad bent jau jėgų permainos slaptuosiuose koridoriuose persiklos ir buvę nedori įtakų darytojai pasitrauks, o jų vietos neužims kiti negeri žmonės, o įsitvirtins stiprus valstybiškas mąstymas. Vienintelis palinkėjimas - geležis stubure. Kad nebūtų jokių įtariamų susilpnėjimų, kuo buvo galima įtarinėti nabagą Adamkų. Daugiau iniciatyvos, idėjų ir gebėjimų tai įgyvendinti.

Homosex. paradas :) Aš visuomet už tai. Bent jau dėl to, kad pakutenti normalių visuomenės narių pamatą - tą šleikščią dogmišką dorovinę moralę, kuri savo prigimtimi linkusi pastoviai kažką labiau drausti ir slopinti, ir kuri kaskart išspjaunama besiputojant ir trykštant žemiausioms emocijoms. Aš pats, aišku, homų vietoj rinkčiausi kitokią “savo problemos” iškėlimo taktiką, bet jų taktika tokia, kokia yra. Visą tą homų reikalą matau kaip logišką laisvių grandinę, tarkim nuo moterų žygių prieš xyz metų dėl lyties, juodaodžių mitingų prieš zy dėl rasės, o dabar homų žygius dėl orientacijos.  Arba lietuvių žygius dėl tautos laisvės tvarkytis, kaip visi :)

Rodyk draugams

Gėjų tankai :)

2009-04-14 parašė kakamalys

D. Pūras yra krūtas. Jis parašė puikų ir teisingą sakyčiau visumą apimantį pavyzdinį straipsniuką apie SVARBIAUSIĄ Lietuvos problemą - giejus. Delfiai, pamatę kokia aktualia tema jis kalbėjo “Veide”, tai ir pas save įkėlė. Anava: http://www.delfi.lt/news/ringas/lit/article.php?id=21639188 [kažkaip nežinau kaip nuorodą "įkišti į frazę"]. Seniai norėjau parašyti kažką apie homo (kiekvienas save gerbiantis blogeriukas turi parašyti kažką apie pederastus - šitą terminą su humoru sakau, ne menkinant), bet vis tingėjau, nes rašyti būtų nemažai, mat stebint įvairias diskusines batalijas susikaupia įvairios info, kurią norisi pakomentuot. O komentuoti (žinoma, megėjiškai) man patinka gausiai. Bet tingisi.

Grįžtant prie Pūro, na ir nebereikalo delfiai jį įdėjo - komentarų kiekis siekia du su puse štukelių. Visuomet tenka pastebėt, kad vos tik pasirodo kažkas apie Juos, gali jau būti tikras, kad straipsnis bus palydėtas bent jau triženkliu – o jei labai baisus straipsnis -, tai ir keturženkliu skaitmeniu teisuolių zvygaujimų. Todėl, galiu drąsiai teigti, jog tai svarbiausia…ok, mažinam ironiją…taigi tai viena svarbiausių Lietuvos Respublikos problemų :)  Leiskim dainų konkursams pirmaut. Ir leisiu vis tik sau nukrypt - o kuo blogesnė tema apie tai, kaip sūnus kaime užkapoja savo motiną, kodėl tokios temos susilaukia varganų 100 komentarų? :( Norma? Nebeaktualu? :(

Skaitant pačius komentarus, aiškėja dar vienas dalykas - lietuviai niekur kitur, kaip tik kalbant apie homoseksualistus, jaučiasi teisūs. Neretai kur kitoje temoje rasi savęs nuvertinimo cinkelį, atseit “ten pieno upės, čia bananų kraštas”, bet kai tik užkabinama ano galo tema, viskas keičiasi ir krikščioniškos dorovės kupinas lietuviškas mentalitetas fanatiškai žino kas ir kaip turi būti. Kas kaip sutverta, kas dora, kas ne, kas gėris, kas blogis. Ir, kaip gerai pastebėjo autorius, už viso to - ksenofobijos, homofobijos, dar bala žino kokios-obijos - slypi ne meilė Dievui (savam supratimui), o paprasčiausios (tiksliau sudėtingos) psichologinės problemėlės. Kokios jos, rodo tos pačios avarijos, savižudybės, alkoholizmas ir dar kažkokie dvasinę būseną atskleidžiantys rodikliai, kai tuo tarpu, anot lietuvių, moraliai degradavusi Europa, turi kažkodėl daug geresnius visuomenės sveiktos rodiklius. Čia, žinot, tas atvejis - kai gerai jautiesi pats, tai ir kitam geras - jokių kaltųjų nebereikia. Tik daug sunkesnis, nes kalbama apie daug žmonių, o ne apie paskirus. Kalbama apie visą sistemą, kurią taisyti daug sunkiau, nes reikia keisti pamatus, variklį, o ne vieną kitą varžtelį prisukt ar atsukt. Iš esmės, Pūras atskelidė mano mintis apie tai 100% tikslumu ir tai padarė profesionaliai. Net gera paliko, kaip pažangiai jis mąsto :)

Pats, skaitydamas įvairius ginčus šia tema pastebėjau, kad visa tas dergimasis ant šių individų yra tiesiog fobija (iracionalus instinktinis jausmas - atmetimo reakcija prieš keistus reiškinius), dėl vieno dalyko. Visi, kiek mačiau ir girdėjau, VISI kalba lygiai tais pačiais argumentais, išreiškia tas pačias abejones. Net stebina toks kolektyvinis bendrumas nesusitarus. Tėvas, mama, kaimynas, šiaip interneto lankytojas iš meliono visuomet pateiks tuos pačius argumentus ar įtarimus, kodėl visas šis reikalas toks blogas ir kokios grėsmės kyla, nors apie tai niekuomet nesidomėjo ilgiau, tiesiog ekspromtu viską žino. Vien tai mane verčia manyti, jog čia greičiau fobija (baiminimasis „kaip čia bus“ ir atmetimas, kad gal geriau nereikia), o ne mąstymas, kaip toks. Fobija, kuri nematomais saitais, kausto kolektyvą. Va tie copy paste veikiantys abejojimai/argumentai apie homoseksualumą:

paradai; 

tai yra šlykštu (dar geriau - gėjai yra šlykštu, bet lesbietės tai visai nieko);

gamtoje taip nebūna;

jie negali susilaukti vaikų;

jų daugėja, išnyks žmonija;

jie tvirkina vaikus;

jei jie turės teises, tada pareikš ir nekro, pedo ir zoo savąsias;

dievas sukūrė vyrą ir moterį, o ne vyrą ir vyrą;

jie nori privilegijų.

Dagiau nelabai pamenu. Ties kiekvienu šiuo punktu galima plūktis iki nupušimo (mielai tą daryčiau, gal kada nors), bet už tai svarbesnis, mano galva, tos minėtos vienodos mintys (jų sistema), kurios pirmiausiai kyla “susimąsčius” apie šį reikalą pašaliniam žmogeliui. O pirmos mintys niekuomet nebūna iš mąstymo. Ypač kalbant apie neįprastus dalykus, netradicinius, nematytus ir neregėtus. Na, gal pelno siekiančių laikraščių nemenkai paformuotus.

Yra dar visokių požiūrių, kampų, peripetijų, kalbant apie pydarus, bet šiam kartui pakaks ir tiek.




Rodyk draugams

apie TV serialus

2009-03-27 parašė kakamalys

Dievinu gerus serialus. Tai net geriau nei geri filmai, mat juose kur kas labiau susigyveni su veikėjais, geriau įsigilini į siužetą ir visa tai ilgiau įstringa atmintin, nes tai ilgos trukmės žiuralas, nuolat lydimas džiaugsmo ir malonaus nekantrumo šokinėjimo nuo vienos serijos prie kitos ir taip šuoliuojant per kelis sezonus ir keliasdešimt serijų iki graudulingos pabaigos, - graudulingos vien dėl jos. Galima sakyti, jog serialai kaip vizuali knyga, įtraukianti į save ir paleidžianti tik jam pasibaigus.

Kadangi serialai paskutiniu metu štampuojami tikrai labai neprasti (lyg į juos pradėta investuoti), su daugiau mažiau padoriu biudžetu, ne C lygio scenarijais ir ne dar mažesnės raidės aktoriais, todėl jie turi geras sąlygas niekuo nenusileisti kinui ar savo kūrybingumu jį net lenkti (nors šioj vietoj pats galiu save užginčyti, kaip kad galėčiau ir sakydamas atvirkščiai).

Ir vis dėlto, įtariu, jog mano horizontai gana siauri, o taip negali būti su dievinamais dalykais. Tai yra, manausi matęs per mažai, žodžiu, visus daugiau mažiau žinomus. Tad pasidomėjau vakar ir…radau “Battlestar Galactica”. Paserčinus plačiau, užplūdo begalinis entuziazmas, mat serialas iš tų gerųjų, puikiai įvertintas iemdebė bazėj ir pelnęs kažkokių pripažinimų, kelių sezonų, vadinasi žadantis džiugią kelionę. Priedo, niekad nemačiau serialų apie ateitį (em, meluoju biški. Beredaguojant klaidas prisiminiau, jog kadais mačiau kažką apie teiloniečius, bet ten fuflo turbūt), o tai dar labiau sustiprino entuziazmą, mat kur jau kur, o originalumui futuristika yra labai palanki dirva. Nežinau, ar pasiteisins lūkesčiai, mat dabar vaizduojuosi žiūrėsiąs kažką tokio kosmiškai popastiško, bet bus taip, kaip pats nuspręsiu.

Tėškiau šį įrašą eterin, norėdamas minimaliai išlieti gerų jausenų. 

Am, pasitaikius progai prisijungus prie šito saito, pamėginsiu pateikti savo nuomonę apie matytuosius. Pasaulis turi tai sužinoti.



Taigi. Matytųjų apžvalgėlė.

Paskutinis žiūrimas yra “Californication”. 1,8 sezono permatyta, bet vaizdas jau aiškus, aiškus buvo jau ir gerokai ankščiau. Kartais atrodo, jog jis sukurptas “ant smūgio”, bet taip talentingai ant smūgio. Žinot, kaip būna, kai kartais ant smūgio sukuriami genialūs dalykai. Aišku, jis tikrai nėra nei genialus, nei kažkoks didis, tačiau tikrai originalus, šmaikštus, šviesus, pozityvus, gerai nuteikiantis. Lyg ir lengvas, bet tikrai ne paviršutiniškas. Tokie darbai neslegia, o įpila spalvų, žiūrint atrodo akyse šviesėja. Ir šviesus “Californication” ne tik dėl kaliforniškos saulės, bet ir savo stiliumi, kartais filmavimo būdu, kažkokiu nuoširdumu per humorą (šeimos vakarienė…), spindesiu. Dorai lietuviškai kultūrai jis galėtų būti nesuprantamas, nes čia itin gausiai anų galų, putkių, pimpalų, sekso, laisvo elgesio, galiausiai palaidumo…bet visa tai forma-išraiška, o ne turinys. Forma-išraiška ir daro serialą originaliu. Dulkinamasi daug, dulkinamasi su kuo papuola, dulkinamasi visur, po velnių, plikis agentas dulkinasi ir su porno žvaigžde, dulkina-lupa sekretorę, masturbuojasi išsižiojęs, o kiek rašytojas Dukofnis išdulkino ir suskaičiuoti sunku – macho bičas. Rūkoma žolė, šniaukščiamas kokainas ar sukramtomas ratas - take it easy! Bet visa tai nėra pagrindas. Agentas, nors ir atseit (gali kai kam atrodyti) neištikimas, bet su žmona jį sieja tvirti ryšiai, jie viską viens apie kitą žino, arba bent sužino. Mūdis, nors ir lieja savo genus kaip šlangą laistant daržoves, iš tikrųjų yra savo asmeninėje krizėje ir begalinis dulkinimasis yra tos krizės išraiška. Ir nors išsiskyrė su mergina, juos iš tiesų abu sieja gili meilė. Kapstomi tiesiogiai neatkapstant kur kas gilesni dalykai nei pūtka, todėl visas “palaidumas” yra kažin koks kone intelektualus, tarsi meninė priemonė. O jei taip trumpai, tai kažkokio moralumo ar net dvasingumo juose visuose daugiau nei religingoje močiutėje. Be to, nėkart nepamaniau, jog Dukofnis „vo, blyn, tas iš X Failų“,o tai jau šį tą sako ir apie įtikinantį personažą :)

“Deksteris”. Pirmi du zenonai, trečio nemačiau. Itin įdomu žiūrėti. Itin. Kabina. Siužetas apie serijinį žudiką, kuris dieną yra normalus ir netgi labai normalus, o ne dieną ne toks normalus ir netgi labai ne toks - įlankos pakrantės skerdikas :) Ir skerdžia tik blogus žmones. Skerstų gal ir gerus, bet išmintingas jo įtėvis nukreipė maniakiškus polinkius tinkama linkme. Visus du sezonus įtėvio ir jo problema kapstoma nuosekliai, bet psichologinis lygis man nepasirodė kažin koks gilus ir realus. Serialas veikiau veiksmo-įtampos-slaptų sudėtingų žaidimėlių ansamblis. Ir jis nuostabus! Tikrai gerą laiką apturėjau, žiūrėjau non stop :) Nors antrame sezone ir yra vienas didelis nelogiškumas, kurio čia nepateiksiu, nes reiktų per daug rašyti, be to, ir šiaip nieks čia neskaito.

“Jaunojo Indiano Džounso dienoraštis”. Nežinau, kodėl prisiminiau šitą. Senokas, nelabai populiarus, bet tikrai geras. Drįsčiau manyti, jog geriau ir už filmus. Akivaizdžiai daugiabiudžetinis ir daug daug daug indiandžousiškų nuotykių. Pipiripyyy pi pi ryyy.

“Ozas” - vienas didžiausių ir geriausių TV grandų, jei ne pats pačiausias. Ilgas, sudėtingas, sunkus, absoliučiai visko kupinas šedevras. Gigantas tiesiogine šio žodžio prasme. Imt verta vien dėl to, kad veiksmas kalėjime, kuriame mano minėtas “absoliučiai visko” tai intervalas nuo primityviausių pagaidinimų iki politinės viršūnės, nuo smurto iki intrigų, nuo žiaurumo iki žmoniškumo. Nežinau, ar yra kitas toks projektas, kuriame būtų tiek daug aktorių ir kuris būtų toks realus bei verdantis gyvybe. + daug kalėjimiškų pimpalų.

“Lost”. Ką gi. “Dingę”. Visi žino, kas tai. Itin populiarus daiktas. Ir geras daiktas. Dieviškas pirmas sezonas. Dieviška idėja. Mistika, įtampa, nežinomybė, pastovus klausimas “kas tai” ir pagrindinis “kas, po galais, yra ta sala” ir “kas po galais čia dedasi”. Baltos meškos džiunglėse, monstras, kiti, eksperimentai su nėščiosiomis, ŠNABŽDESIAI, paklaikusi prancūzė, pagalbos pranešimas, besisukantis radiobangomis 16 metų…Pirmas sezonas mane pavertė vergu. Prikaustė prie ekrano. Tai buvo atominė bomba nuo pirmos serijos, manau, ji įspūdingiausia serija aplamai iš visų serialų.. Viskas buvo taip nuostabu ir taip sakydamas nė kiek neperdedu - buvau pakerėtas. O šalia mistinės salos ir asmeniniai herojų paveikslai iš praeito gyvenimo dar garantavo ir kažkokią dramą bei dvasinio intelekto lavinimą. Bet sprogusi bomba slopsta. Gal aš klystu, bet nuo vėlesnių sezonų kažkas pasikeitė. Taip, mistika liko ir ji vis dar ir dabar, 5 sezone, yra įdomi, nors ir tai nebe su tokia pajauta. Tačiau, jei pradžioje, serialas man pasirodė kažkoks iš intelektualiųjų dėl kapstomų biografijų ir salos prasmės bei tų dviejų dalykų sąryšio, tai vėliau teko kiek keisti tokį įspūdį. Asmeninės dramos, herojų gyvenimai buvo rodomi vėl ir vėl pagal tą patį principą, bet šįsyk tai tapo lyg pritempta, „išmasturbuota“. Dirbtinai išgaunama drama. Ir nors yra ašarų, ir jos lyg nuoširdžios, bet dirbtinumo aura tikrai lieka ir tai nebeatrodo rimtai, todėl automatiškai dingsta bet kokios ambicijos apie intelektemocinį gilumą. Toks jausmas, kad vo, kaip patiko žiūrovams, ok, kepam toliau! Ir ištempė pagal tą pačią sėkmės formulę ir tempia iki šiol. O mistika tapo pagrindiniu akcentu ir lyg specialiai jos vis daugiau dėjo, kad makalynė kuo labiau apsuktų galvą ir verstų žiūrėti toliau „išsiaiškinimo“ tikslais. Kas galėjo pagalvoti, jog mano minėtoje pirmoje megaserijose esanti mistikos viršūnė - monstras - paslaptim išliks iki dabar???!!! Ok, jau šį tą apie jį žinom, bet akistata su juo lyg ir neįvykusi. Ir dar visokių dalykų, kuriuos žinau esant, bet šiai sekundei atminčiai nepaklusnūs. Viskas yra gerai, bet manau buvo galima geriau išpešti – pats būčiau daręs dvigubai mažiau serijų, bet visas alei vieno imčiau „ant kokybės“. Nors salos judėjimas ir pabalimas mane senoviškai pakerėjo :) Arba statulos paslaptis. Anyway, serialas yra tikrai puikus, bet jame gausu gumos, pigios banalios meilės ir alia jausmų, nereikalingų dalykų ar personažų (lyg pabandė, persigalvojo ir išmetė), arba trumpai tariant iš kažko rimto perėjo į pusiau rimto ar tiesiog vartotojišką lygmenį, quest žanro žaidimą. 

“Prison break” :) Tik pirmą sezoną mačiau ir pakako. Aiškus orientyras į paauglius arba lengvumą mėgstančius žiūrovus. Labai dirbtinos situacijos, intrigos, įtampos (nukrito kibirėlis kasant duobę o sargybinis išgirdo ir jau ateina – tokiu principu daugybė situacijų prištampuota), absoliučiai nerimtas serialas, bet žiūrėti prie popkornų tikrai galima (bei leidžiu) ir smagu. Veiksmas neblogas, o jei sofa patogi, tai bent jau pasėdėsi patogiai. Jei rimčiau – norint kažko neįpareigojančio, laužkit kalėjimą.

“Daktaras Hauzas”. Itin išmėtytai žiūrėjau ir tai neitin daug serijų. Jo, daktaras negali nepatikti, baisiai šmaikštus, genelus bei įdomus ir t.t. Bet aš kažkaip į fanų vandenis neišplaukiau, todėl negaliu pasakyti kažką su pagrindu. Tik spėju, jog Hauzo charakteris tapo kaip vartojamoji prekė, o jis pats kaip demonstruojama įdomybė.

“Sopranai: Mafijos kronika”. Well, priėjau prie savo asmeniškai geriausio TV kūrinio. Puikiausiai jį apibūdino kažkoks anonimas kažkokiam saite: “Sopranai tai jau nebe serialas, tai gyvenimo būdas”. Negaliu nesutikti. Taiklu. Man džiugu, kad asmeniškai geriausias serialas tikriausiai ir objektyviai laikomas geriausiu, nors nesu tikras, bet laimėti apdovanojimai leidžia taip man manyti. Iš tikrųjų, jis vertas atskiros temos (kaip ir kiekvienas kitas, bet šitas grynai iš asmeninės simpatijos). Skirtingai nei mano aprašytieji (gal išskyrus ozą), jis neturi kažkokio siužeto. Ta prasme, visi kiti turi aiškų siužetą, cinkelį, atramą, apie ką sukasi veiksmas, TIKSLĄ, priėjimo GALĄ: “Loste” tas cinkelis yra sala ir jos paslaptys, o tikslas ištrūkimas iš jos, “Prison breake” - pabėgimas iš kalėjimo, kaltės išteisinimas, “Dexteryje” - nužudymų bylos, besisukančios apie serijinį žudiką, išsiaiškinimą (pirmam sez.) ir išsisukimą (antram sez.). Aišku, galima sakyti, kad tas vadinamasis atramos tašas, ar siužeto šaknis yra Tonis Soprano ir tai yra tiesa, bet vis tik aš pasakyčiau, jog šis serialas yra gyvenimiško scenarijaus. Jis neturi tos konkrečios ašies ir tikslo, tiesiog kasdienybė ir realus gyvenimas yra ta ašis ir tikslas, įprastos problemos ir jų sprendimas. Kažkokio galutinio taško, kas būdinga nuotykiniuose serialuose, numanomo užbaigimo kaip “Lost” čia lyg ir nėra. Todėl jame neklausi “hm, kaip bus toliau, kas tas pasirodęs paslaptingasis, hmm, hmm”, o tiesiog seki įvykius. Ir tie įvykiai yra tokie geri :) Nežinojau, kaip pasakyti. Čia idealiai, tiesiog tobulai parinkti aktoriai. Tarkim Polį vaidinantis aktorius tikriausiai nėra geras aktorius ir kitame filme jis būtų visai niekam tikęs, bet čia jis yra konkrečiai puikus, labai juokingas, įtikinantis kaip mafiozas, turbūt net nevaidina ir yra toks, koks yra. Ir taip su visais, na bent antriniais ir tretiniais personažais, todėl visumoj perteikimas toks ir realus. 

Nors visas gyvenimas pulsuoja mafiozų aplinkoje su visom derančiom smurto porcijom ir sociopatija, vis tik pagrindinis rėmas yra Tonis ir jo akistata psichoanalitiko kabinetėlyje - su realia jo sielos teisybe ir joje vykstančiais procesais ir apvalkalu gyvenime arba kaip gyvenime reiškiasi jo vidinės realiosios problemos santykiuose su kitais. Išorinis pasaulis su savom žaidimo taisyklėm - socialiniu melavimu, soacialine vaidyba, statusais, vešinčiais stereotipais, netikrai tikrom draugystėm, daug daug šiaip sau melo, naudos siekimo (ir per nuoširdumą) ir vidinis pasaulis, kodel yra, kaip yra, remiantis realiais psichologiniais motyvais, iš vaikystės, iš dar kažkokių įvykių..taip, froido čia apsčiai. Savo psichoanalitika serialas įtikina ir matai, kad taip yra iš tiesų, pvz. ar gali būti kas giliau kapstoma, kaip kad pvz. įprastam gyvenime Tonio žmona jam gulint komoj sako “aš tave labai myliu”, o pas analitiką jos taikliai (nes persikreipia veidas) paklausia “ar jūs baiminatės, jog jam atsigavus ta meilė pranyks?”.Ar kažkaip panašiai, tiksliai nebepamenu, bet esmė tokia, jog psichologijos aiškinimų ten gausu. Be to, kažkur skaičiau, kad patys psichologai sako, jog niekur kitur, kaip šitame seriale visa tai realiai pavaizduota. “Sopranuose” sočiai epizodų, kur kažkokios smulkmės visuomet kažką reiškia, tarkim veido persikreipimas, slapta reakcija į kažkokius pasakymus, akivaizdus melavimas viens kitam ir to supratimas (pokalbis tarp Tonio ir jo žmonos, kuri pavogė jo pinigus, jis tai sužinojo, o ji žinojo, kad jis sužinojo), tad žiūrėdamas pakartotinai po laiko matytą seriją, kartais pamatai ir supranti kažką naujo. Aišku, atrandi ir trūkumėlių, bet jie labai menki. 

Serialo svoris visuomet slegia pagrindinį veikėją. Jei pastatymo visuma gera: biudžetas daugiamilijoninis, filmavimo vietos pilnos statistų bei apstu puikių antraplanių ar trečiaplanių aktorių, žodžiu, viskas yra aukščiausiame lygyje, tai pagrindinis veikėjas turi laikyti itin aukštą pilotažą, kad atlaikytų ir pakiltų virš visų tų kokybiškų dalykų – juk jie galop tik priedėliai pagrindiniam veikėjui išryškinti (aišku, ne visuomet, tačiau nėra serijos, kur jis nevaidintų). Gandolfinis, nehiperpolizuojant iš palankumo, su tuo susidoroja geneliai. Taip, tikra to žodžio prasme – geneliai. Esu tikras, kad geresnio vaidmens jis jau nebeturės. Be jo “Sopranai” nebebūtų “Sopranai”, nors ir be jo juose yra visko apstu. Ir charakteris įdomus, ir stipriai jis atliekamas. Prisiekiu, galima skaičiuoti kalkuliartorium jo veido mimikas, kurios adekvačiai reiškiasi tam tikroje situacijoje. Niekas taip neįtikina realumu, kaip jis. Ir kažin ar jis vaidina save, mat pamačius jo interviu, sopraniškumo nelieka nė kvapo. Reziumė – daugiasluoksnis kūrinys, sukirptas iš šiandienos realybės.

„Roma“. Iš pradžių jis man ne taip patiko, kaip tikėjausi. Galbūt dėl to, kad turėjau minišoką dėl to, jog tai istorinis kūrinys, o žmonės tokie, kaip ir šiandien. Vis rodės, kad tada buvo kažkaip kitaip –seniau, su šydu. Dargi ne visuomet įtiko aktorių vaidyba, kartais, rodos, trūko įtikinančios aplinkos (per mažai statistų), nors kostiumai ir dekoracijos išsyk matėsi gaminti ne iš pačios pigiausios medžiagos toli gražu, bet ilgainiui su serialu susigyvenau ir pamačiau tikrą jo veidą – skanaus produkto, kuris žavėjo vis labiau ir labiau. Antrą sezoną krimtau kaip kokį saldumyną su šiokiu tokiu gailėjimusi, kad to saldumyno lieka vis mažiau. Ir taip, - antrasis man pasirodė kiek geresnis nei pirmas. 

„Draugai“. Nedraugai tie, kam šitas srėbalas neskanus, bet vargiai ar tokių nedraugų atsiras. Abejingas gali likti tik robotas. Juokinga situacijų kambarinė komedija, kuri iš visų juokingų situacinių kambarinių komedijų yra nr.1 be jokių ginčų. Lengvumo dozė ir geriausios emocijos – dieną praskraidina ir pilką Lietuvos žiemą. Virš dviejų šimtų serijų geros nuotaikos porcijos. 


Rodos, apžvelgiau labiausiai įstrigusius, gal truputį ir netiksliai bei su man būdinga pompastikos maniera, bet iš esmės teisingai. Rašant, inercijos dėsnis vis labiau reiškiasi, bet ačiū Dievui jis linkęs pavargti, tad talpinu šitą iškrovos-makalynės įrašą nelabai paisydamas būtinybės koreguoti.


Rodyk draugams

Rokas Žilinskas

2009-03-16 parašė kakamalys

Žilinskas yra tas atvejis, kai kartą ar du paslydęs ar “netinkamu kampu” parodytas žmogus yra trypiamas toliau, kai tampama tuo žemės kūgiu, kurį nori nukasti buldozeris. Ankedotų šūsnis, dažnos naujienos su “vėl jis šėlsta” potekste, žodžiu, vos ne kraupiausias atvejis maždaug baubas Rokas toliau blūdyja ir gąsdina padorius žmones būū. Anava mane pamasino čia parašyti dar viena tema apie jį, kur komentarai yra nuo “šiukšlė” iki “padugnė”. Kai matau per TV jo įraudusį pasimetusį veidą, galvoju, kad kažkas čia ne taip, kad jis pats pasimetęs ir nesupranta, kas nutiko, kaip čia taip aš nuolatos stoviu prieš kamerą ir teisinuos - o kai taip yra, kažkaip ir toliau blaškaisi nekoordinuotai, esu tikras, kad jis jaučiasi išduotas; tai nėra tas vienetas ant kurio galima/reikia sėstis ir įtariu kad visa tai kažkokia TV manipuliacija, žiniasklaidos manipuliacija, kad pateiktų išalkusiai visuomynei produktą, kad galėtų paėsti. Nes kažkaip labai jau greit tas Žilinskas “ritasi”. Dar labai neseniai buvo puikus ir vertinamas užsienio naujienų apžvalgininkas, kuris kartkartėm važinėja į Indiją pasisemti dvasios turtų, o dabar -  juodai prasigėręs nusikaltėlis, sumušęs kažkiek farų ir toliau šiurpinantis kitus. Žodžiu, pointas aiškus, nebent aš kažko nežinau ir jis tikrai yra grėsmė, kurią tučtuojau reikia pašalinti nuo dorų žmonių akių.

Rodyk draugams

Antanas liosei gali būti ministru

2008-11-11 parašė kakamalys

Permetus viena akim kitus blogo įrašus, dingsta bet koks noras pačiam įrašyti kokią jautrybę, biški pasiskųsti ar pasidalinti vienatve su menamais skaitovais. Tada permeti kita akim per kokį delfi, ar šiaip prisimeni kokią nors temą, apie kurią norėtųsi mažumėlę paplepėti ir patenkinti grafomanijos poreikį.

Plepėjimo valandėle galėtų būti Antanas (nereik susiet to typo “įrašyti kokią jautrybę” su juo, čia atsitiktinai pasirinkta). Vieniems jis patinka, kaip keistuolis ir patogus variantas pasityčioti iš valdančiųjų, kiti gi piktinasi, kaip toks asiloidas gali būti tokioje rimtoje vietoje, kaip Seimo rūmai, ar dar baisiau - Ministerijoje pirmuoju. Žinoma, ne vien jis pastarųjų “smerkiamas”, dargi kliūna kitiems atstovams, dainininkams ir žvaigždūnams. Bet Antans Nedzinskų yra įdomensis tipažas. Keista išvaizda, judesiai, na visa jo, kaip žmogaus, motorika. Sakysim klaunas, bet jis toks nėra, mat nosis jo nėra apvali, ko nepasakytum apie neretą eilinį lietuvį bublanosį. Bet aš ne apie tą visą įvaizdį. 

Ar galėtų Antanas būti Ministru? Galėtų. Galima sakyti, KAIP gi taip?! Nekompetetingas juk, ir šiaip prastai dainuoja. O Olekas, medikas, yra kompetetingas eiti Krašto apsaugos pareigas? :D Specialistus stebina ir piktina jo kvaili pasisakymai apie visus tuos krašto reikalus, bet jis toj vietoj yra ir niekas problemos nemato. Ar koks Paulauskas Aplinkos? Dėl leaderio tam tikra sritis, mano galva, kažin ar nukentėti gali. Jis juk parašus dėlioja ir prisima atsakomybę (arba ne). Viską REALIAI, visas strategijas, paskaičiavimus ir kitą virtuvę tvarko ir kurpia vidiniai šulai, patarėjai ir tikrieji ekspertai, ministras yra labiau administratorius ir žiūri, kad sprendimai su partijos linija ir visokių interesų grupėmis smarkiai nesikirstų ir reikalauja rezultatų, kad galėtų kuo pamojuoti žmonėms prieš nosis. Ministrui svarbiausia įvaizdis, gerai reprezentuoti visuomenei vykdomus projektus, pakalbėti ir panašiai; o to jau apmokys konkretūs patyrę kadrai. Tad galvoti, jog dėl tokių “ministrų”, gali dėtis Labai Blogi dalykai, neverta. Aišku, būtų fantastika, jei tam tikroj srity būtų tikrų tikriausias ekpertas, bet jei ir nėra, nereik čia zvygaut, kad kažkas babachnuns ir p ize bus.

O besipiktinantiems išrinktu Antanu, leiskit paklausti, kuo geriau Žiemelis? :)  Aplamai, abejoju, ar kožnas žmogus galėtų konkrečiai pasakyti, ką yra padaręs ir ko ne tam tikras politikierius.

Be to, argi nesmagu būtų matyti Antaną su ministro portfeliu ir dažnai šmežuojantį ekranuose? ar smagiau matyti kokią riebią, ir esą rimtą, galvą, matytą anais metais ir dar anais metais? :)

Rodyk draugams

Pora minčių apie rasizmą

2008-11-05 parašė kakamalys

Ta proga, kad Obama tapo pirmuoju “ne tokiu, kaip visi anksčiau” prezidentu, pagalvojau suraityti savo komentarą apie rasę, rasizmą aplamai. O taip, tai jautrus dalykas. Kažkodėl žmones skirtingos rasės labai veikia. Pats esu patyręs tą savo kailiu, nes, savo nelaimei ir gėdai, turiu pasakyti, jog esu ne visai “čystas”, todėl turiu prisipažinti, jog mane tenkina, kad Obama yra prezidentu viena dalimi dėl to, jog jis nėra visai baltasis - tepaspringa pykčiu visokie fašistėliai ir kiti su pasipiktinusia dora išraiška sakantys “amerika išprotėjo; kaip tai gali būti!”; ir…čia šiek tiek nusižengiu savo principui, kuris sako, jog visiškai nesvarbi žmogaus kilmė, ty jo išorė, genai, odos spalva/atspalvis/plaukuotumas/raukšlėtumas, kaulų struktūra, ir t.t. ir t.t., nes jei yra kompetencija ir gebėjimai bei kitos naudingos savybės, tai tai ir tik tai turi būti svarbiausiu kriterijumi, vertinant žmogų, kitaip tariant personalija, individualybė turi būti iškeliama į viršų, kaip racionalus (akivaizdžiai matomos savybės) punktas, atmetant tokius iracionalius (niekad nemačiau, bet žinau) dalykus, kaip kilmė ir panašųs dalykai ir automatiškai primetant tos kilmės suformuotas nuodėmes konkrečiam tos grupės atstovui. Ar ne absurdas ir visiškas iracionalumas uždrausti kitos rasės atstovui daryti tą ir aną VIEN dėl to, jog jis yra kitokios rasės ir dar jam konkrečiai primetant tai rasei (grupei žmonių) būdingas savybes (ty visuomenei žinotina, jog tai ir tai grupei paprastai būdinga menkas pareigingumas, tingumas, nesąžiningumas, melagystės ar dar kas nors negatyvaus) ir tuo argumentuojant neleisti turėti kažko, ką racionaliu požiūriu žiūrint jis galėtų daryti, jei yra kompetetingas, išsilavinęs ir akivaizdžiai tinkantis daryti tą ir aną, tačiau negali, nes pirmon vieton stojas pirmos išvardytos savybės? Prašyčiau atleisti už ilgą ir komplikuotą sakinį, tad pateikiu buitinį pasakymą, jog svarbiausia koks tas žmogus.

Tarp kitko tas mano aprašytas (šiaip jau visiems gerai žinomas; rasistai tai vadina Vakarų praplautomis smegenimis) principas taikomas ne tik kitos rasės atstovams, bet ir moterims, žydams bei homoseksualams, kurių istorija taip pat mena* jų nuolatinį teisių pažeidinėjimą (labai kruviną, dera paminėti) ir kurie savo padėtimi taip pat šliejasi ties rasės problema. Ir jos buvo pažeidinėjamos, motyvuojant (prisiekiu, tikrai nežinau, kuo remiantis, galbūt čia psichologai geriau pasakytų) tuo, jog žydai nevietiniai, jie sukčiai ir išnaudoja vietinius, jie kalti dėl visų nelaimių, jie gyvena uždarai, taigi jie nepatikimi, todėl ir kalti, jie neserga maru, kai kiti serga, vadinasi jie jį sukėlė; moterys yra silpnos ir tinka tik virtuvei, bei auginti vaikus, jos nesugebėtų būti iškiliomis išsilavinusiomis asmenybėmis, mokslininkėmis, nes tokios jos jau yra, kaip kad buvo klausiama Romoje “ar moteris turi sielą?”, bei homoseksualai yra iškrypėliai..pedofilai ir net zoofilai, jie turi lindėti savo skylėse ir nesirodyti viešymoje, nes tai šlykštu, amoralu ir gamtoje taip nebūna. Kiekvienai tai grupei aptarti (megėjiškai, žinoma) galima sukurti atskirą temą ir greičiausiai tą padarysiu, bet dabar grįžkime taipogi megėjišku žvilgsniu atgal prie rasizmo.

Taigi, mane domina toks dalykas. Kodėl rasistas, tikįs neabejotinu savo teisumu, tarkim mulatą laiko juodaodžiu? Juk mulatas (pvz. Obama toks ir yra) yra juodaodžio ir baltaodžio palikuonis, vadinasi jis juodas tiek pat, kiek baltas, ir jo negriška rasė tiek pat, kiek ir baltoji, taigi logiška būtų sakyti, jog Obama yra ir baltasis, ir jei jau tarsim, jog reikia rinktis vieną ar kitą, tai lygia dalimi su juodumu jį galima antraštėse įvardinti kaip”balstasis kandidatas Obama..bla bla..”. Tačiau vis tiek jam kabinama juodaodžio etiketė, pvz radijuje buvo klausiama “ar įtiks *kažkam ten* Obamos rasė?”, suprask - juodoji. Be kita ko, kažkada mano vienas draugas atsiuntė kažkokį jutūbinį filmuką, kaip ispanas susimuša su vokiečiu ir jis tą įspaną pavadino…nygeriu! :D F*cking unbelievable :) Tai dar vienas argumentas, jog visi tie kabinami dalykai yra kažkokie iracionalūs, neturi kažko, kas remtųsi kažkuo, kas realu, o remiasi kažkokiom neaiškiom nuostatom. Nežinau, kaip išsireikšti, bet mintis turbūt aiški. Pats manau, jog visi tokie lipdymai yra paveldėti iš anksčiau, na gal ir dar genuose yra kažkokia kitokio atstumimo savybiukė, nežinau. Panašiai, kaip kokiam romane yra dvi besipykstančios aristokratų šeimos ir ta nepykanta persiduoda tų šeimų palikuonims, sūnums, anūkams, proanūkiams ir pastarieji galiausiai tiesiog jaučia neapykantą vienas kitam, nors realiai jau nebesusigaudo ir negalėtų tiksliai pasakyti, nuo ko gi viskas prasidėjo.

Dar vienas dalykas, kodėl rasizmas yra kažkas, kas kelia klausimą, jog kažkas šioj problemoj nesueina. Nesunkiai pastebima, jog šitas požiūris gajus neišsilavinusiuose sluoksniuose. Tarkim vienoj interneto svetainėj vienas komentatorius sakė, jog jų kaime bet kurį kiek kitaip (tamsiau) atrodantį, jie vadina čiukčia. Smagūs dalykai, ar ne? :) Jei koks Chrištianu Ronaldo (portugalas) atvažiuotų į tą kaimą, jis būtų laikomas čiukčia! Arba koks Antonio Banderasas. Tačiau realybė ta, jog portugalai priklauso baltajai rasei. Tiesa, egzistuoja porasiai, toks įvestas skirstymas, tad portugalai/ispanai ir kiti tamsesni būtų kitokio porasio, nei švedai, bet tiedu porasiai sueina į europidų rasę (o jų, kaip žinom, yra trys). 

Tiesa, reikia pasakyti, jog yra ir protingų rasistų. Žmonių, kurie tai argumentuoja nepalyginamai rimčiau, nuosekliau, kitaip tariant eina labiau moksliniu (taigi realesniu) keliu. Ir jie yra tikrai protingesni už tūlą vakarietišką paauglį, kuris nėra nei rasistas, nei koks ksenofobas ir jį turbūt tokios šviesios mintys veikia (įsikibusios į jo sąmonę)** iš aplinkos taip pat, kaip rytų europietį iš aplinkos veikia rasizmas, ksenofobija ir t.t. Taip labai smarkiai visu tuo reikalu aš nesidomiu, moksliniam lygmenį te diskutuoja mokslininkai ir daug žinių, faktų ir geležinę logiką turintieji, aš tik pateiksiu keletą savo, kaip eilinio žmogaus, komentarų - juk tuo ir žavus blogas ir minties laisvė***.

Tarkim, tie protingieji rasistai juodųjų rasę pateikia, kaip menką, žemą ir iš to kylantį moraliai teisėtą jų teisių suvaržymą, apeliuojant į tos rasės pasiekimus, ar tiksliau jų nebuvimą. Pateikia civilizacinį pranašumą, kaip įrodymą, jog baltieji yra geresni bei daugiau pasiekę ir dėl to, jiems iš prigimties priklausančios didesnės teisės nei juodaodžiams, kurių istorija nėra tokia turtinga.

Ką gi (dabar bus labai ilgas sakinys), jei mano samprotavimas, jog turbūt sunku sukurti kažkokią didesnę civilizaciją milžiniškame žemyne, didžiulės Sacharos dykumos ir neaprėpiamų džiunglių atskirtą nuo likusio pasaulio, kurį pasiekdavo tik išprotėję mokslininkai ir kur prekyba (jei ji buvo) minimali, ir svarbiausia nebuvo civilizacinių mainų (kaip pvz. europiečiai iš azijatų perėmė paraką, ir eilę kitų itin naudingų dalykų tie ir anie iš viens kito, ir kai tokie, kaip ir bet kokie (pvz. dvasinis augimas bendraujant su žmonėmis) mainai padeda augti, tobulėti, nes mainomasi išradimais), yra visai neteisingas ir nieko nepasakantis (ar neišteisinantis jų menko išsivystymo), ir toliau sakant, jog vis tiek, jei neturėjo civilizacijos ir todėl neturi reikalauti didesnių teisių, ir man darsyk paklausus, ar tikrai istorinė praeitis turi lemti dabartinę moralinę padėtį ir į tai atsakius teigiamai, tai tada klausiu, ar gali patriotas rasistas tikėtis Lietuvos lygios padėties su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, jei jos, kaip tautos, istorija ir išsivystimas žymiai menkesnis, ir kai Romos imperija buvo didžiausia žinomame pasaulyje ir skaldė istorinius paveldus (teisė, menas), o mes dar viso labo buvom embriono lygyje? Sakysite, analogijos kvailos, nes čia mes lyginam civilizaciją, o ten aš klausiu apie tautų išsivystymo skirtumus, bet tai ar imsi rases, ar tautas ar paskirus žmones (pvz. bomžas ir bankininkas), bet pasiekimo/išsivystymo principas tas pats. Jei juodžiai negali reikalauti teisių, kiek turi baltasis, nes jis menkesnis dėl jo civilizacijos menko išsivystymo, tai tuo pačiu galiu sakyti, jog Lietuva negali tikėtis lygios padėties su Olandija, nes jos pasiekimai ir išsivystymas yra menkesnis. Aišku, rasistas nesutiks, nes jis tiek užsikabliavęs ties rase, jog galvos, kad nepaisant tautinio menkumo prieš olandus, rasė mus vienija, išteisina pasiekimų skirtumų požiūriu ir moraliai esam lygūsir teisiškai turim būti lygūs. Na, čia tiesiog samprotavimas, paliksiu aš jį kyboti ore. 

Dar sakoma, jog europiečiams palikus kolonijas, Afrikoje įsitvyravo bardakas. Tai reiškia, jog negrai nesugeba tvarkytis, kas dar įrodo jų menką išsivystymą, tai kaipgi čia duosi tokiems vienodas teises, jei jie nieko nesugeba? Esą moraliai nesuvokiama! Aš pridėčiau, jog kad ir kaip būtų liūdna, bet iš kolonizatorių, liaudiškai “okupantų”, vietiniai perima blogiausias savybes. Ką mes matom Lietuvoje? Ką mes matom Lietuvos mentalitete, atsiskyrus nuo SSRS, ar nuo carinės Rusijos? Ką mes matom politikos arenoj? Buvusią nomenklatūrą? Ką matom žmonėse? Sovietinį palikimą? Ugu, yra gausu ekspertų straipsnių apie tai. Nuo carinės Rusijos paveldėjom baudžiauninko mentalitetą, nuo sovietinės - pataikūno, ar dar velniai žino ko ir tas labai gerai matosi. Aišku, Lietuvoj toli gražu ne taip, kaip Afrikoj. Turim mes visus civilizacinius pranašumus, kaip gi neturėsi, kai gyvenam tų pranašesniųjų apsupty. Galiausiai, prisiminkim, kaip sunkiai priėmėm krikščionybę, tais laikais aukščiausią mąstymo ir elgsenos kultūrą. 

Am, jei atsirado bent vienas skaitytojas ir iki čia nedaskaitė, tai jau ženklas, kad persistengiau su apimtimi ir turbūt visa ši rašliava atrodo lyg didžiulis balaganas nenuoseklumo, klaidų ir kitokių išvedžiojimų. Gal kas (besidominantys pšycholiuogyja) palaikys, kad visi šie minčių impulsai kilo dėl mano prisipažinimo ne visai čysta kilme ir, jei pamenat, apie savo nečystumą rašiau “savo nelaimei ir gėdai” - taigi dari ir iš nepasitenkinimo ja, pateisinant save, ginant tokius kaip aš. Taip, tikrai. Teko man susidurti su visokiais požiūriais į savo išvaizdą. Visuomet taip buvo. Nelieku nepastebėtas. Jei kokia mergina žvilgteli, tu nežinai, ar dėl to, kad patikai, ar dėl to, kad jai užkliuvo margesnė išorė, nei įprasto praeivio. Galiu suskaičiuoti daugybę visokių atvejų, kai ta kitoniška išvaizda užkliuvo, vieniems, neigiamai, kitiems teigiamai, tačiau būtent ji nelieka nepastebėta. Ne kreiva nosis, ne dar kas nors, o rasė. Tai paveikia psichologiškai. Kartais galvoju, jog tai puiku, vešlūs plaukai, blizgą nuo juodumo, ar dar kas nors, jaučiu išskirtinumą. Dar dažniau pagalvoju, kad norėčiau savo nedorybę - prigimtį - konvertuoti kaip Maiklas ir mane apleidžia jėgos, kad nesu normalios išvaizdos, tiesiog pavargsti. Šlykščiuosi ir niekinu savim patenkintu-(ą) lietuviu(į) ir besidižiuojantį rase (kuriems tai rūpi), bet jei aš jam pavydžiu ne to jo švelnių bruožų ir gražių lininių plaukų, tai to pasitikėjimo savimi rasės klausimu. O taip, tenka pastebėti, kad su visa rasizmo banga, baltieji išlaikė kažin kokį psichologinį pranašumą vien dėl savo kilmės. Nors nematau dėl ko jis galėtų ja didžiuotis, o aš savo gėdytis, tačiau vis tiek jaučiu kažkokį kompleksą ir dėl tos menkystės (kad jis patenkintas, o aš kažkodėl ne) siuntu. Kad ir kaip bebūtų kalbama, psichoerdvėj yra taip, kad baltieji švarūs ir jų prigimtis aukšta, o tamsesnieji lyg truputį sutepti ir jie kiek menkesni; sunkiai įsivaizduoju paprastą juodaodį, besididžiuojantį savo rase, atvirkščiai jie kits kitam sako ja didžiuotis, bet tai viso labo lyg dirbtina laikysena. Pateiksiu pavyzduką. Vienoj knygoj rašė apie vieną iškilią kažkurio amžiaus žydę moterį Vokietijoje. Ji buvo išsilavinusi, protinga, darė aukštuomenės susirinkimus, vokiečiai ja žavėjosi, jos charzima, talentu, protu ir kitais išties didžiais dalykais, kuriuos ji tuėjo, ji diktavo gerą toną ir t.t., tačiau, kaip ji po to rašė, jog, nepaisant tų visų savo aukšto lygio savybių, vokiečiai vis tiek ją laikė ne lygia sau, antrarūše, nes ji žydė ir dar moteris. Ar jūs suvokiat viso to absurdiškumą? Ir išties buvo visokių iškilių žydų, vieni jų gailėjosi savo kilmės, rašė jog nepaisant savų pasiekimų ir sėkmės, nuoplenų ir taip toliau, ateina valanda, kuomet tu susipažįsti su savo prigimtim, sužinai, jog tavo molis netoks, ir tu visuomet buvai ir būsi laikomas nelygiu. Iš tikrųjų šis žmones valdantis kilmės reikalas valdė ne tik mases, bet ir intelektualus; tai parodo, kaip smarkiai ir giliai įsišakninęs šis iracionalus mąstymo būdas.

Vienintelis Heinrichas Heine mane sužavėjo savo laikysena. Jis ne iš apmaudo, o iš tikro pasitikėjimo savimi ir savo intelektu, nesigėdijo žydiškos kilmės, subtiliai išdėjo tuometines visuomenes ydas į šuns dienas, buvo ironiškas ir pasipūtęs, ir teigė, jog vokiečiai bus nusiplenę jo, kaip didio žmogaus, liaupsių, tada, kai ji bus to verta. Dėl to jis niekuomet nebuvo mėgiamas.

*dėl tos istorinės kruvinos ir žiaurios praeities ir pasitaiko dažniausia, jog įstatymas (pvz. Mogenienės dėl komentarų), ginąs nuo nelygybės lyties, antisemitizmo, rasės ir orientacijos skirtos, rodos, būtent tik toms grupėms - moterims, žydams, čigonams, negrams ir gėjams (žiur delfyje baudos straipsnius); na visai tai šutvei, apie kuriuos normalūs visuomenės nariai turi neigiamą nuomonę. Tačiau pastebimas jautrumas, ar išskirtinumas nurodytoms grupėms veikia priešingai jiems patiems. Ironija ta, kad būtent tos baudos (jos realiai turėtų būti taikytinos visiems, pvz. ir žydui įžeidus lietuvį), skiriamos tiems, kas apie juos negražiai atsiliepė ir turėtų taip taisyti požiūrį, veikia atvirkščiai ir kaip tik skatina dar didesnę neapykantą, kiek teko pastebėti. Kaip sakant, svarstyklių lėkštutė persikreipė į kitą pusę - jei anksčiau tos grupės buvo teisėtai diskriminuojamos, kaip menkesnės, tai dabar perdėtai atsižvelgiama į tą diskriminaciją. Pvz. juodaodžiai pasinaudoja savo kilmę ir tam tikrą baltojo elgesį, pvz. nepriimant į tam tikras pareigas, gali laikyti ir apskųsti, kaip diskriminacinį poelgį dėl rasės, nors motyvai galėjo būti visai kiti. Tai šioks toks išsikraipymas, tikiuosi svarstyklės kryps lygiom dalim. Be kita ko, tas svarstyklės persikreipimas į kitą pusę nieko nepasako, jog tos grupės yra blogai, tiesiog sistema truputį šlubčioja.

** Beje, dėl visuomenės, kurioje nėra rasizmo ir kurie sakosi tikrai nemanantys nieko bloga apie kitokius nei jie ir taip toliau. Viskas gražu ir gerai, tik kadais mačiau labai neblogą filmą, kuriame kaip tik apie tokią visuomenę buvo kalbama. Na, gal nekalbama, bet buvo labai įdomus pastebėjimas, o gal ne pastebėjimas, gal man susišvietė taip, labai seniai mačiau. Tas pastebėjimas toks, jog nepaisant atvirai deklaruojamo pakantumo ir tolerancijos, iš tikrųjų tai taip nemanoma, ir tas nemanymas atsiskleidžia visokiose ribinėse situacijose (pvz. juodaodis išprievartauja mažametę baltąją ir šis nusikaltimas tampa savaitės įvykiu) ir tada vėl iškyla balto ir juodo kova.

*** beje, minties laisvė visai nereiškia bet kokios nuomonės laisvės; jei mintys destruktyvios ir aiškiai nukreiptos (ultra)radikalizmo link, tai jos neturi būti toleruojamos; o pvz. įvedus Mogenienės įstatymą, pasirodė minčių, jog taip varžoma minties laisvė. Tas pats ir su žurnaliūgom, kurie jų purvą drėbančius straipsnius laiko laisvos minties saviraiška. Bet aš nesutinku nei su pirmais, nei su antrais, nes minties laisvė turi eiti su taktu ir sveiko proto mandagumu.

Rodyk draugams

Špygą taukuota [rinkimai]

2008-09-19 parašė kakamalys

Artėja tas metas, kai reiks įsliuogt į budelę su lapu prieš nosį ir pareikšt savo valią. Kaip paprastas pilietis, ne ekspertas, tiksliai nežinau, kas ten ką gero siūlo ir ką gero nuveikė, žinau tiek, kad rinkiminės programos yra ne rinkiminės programos, o špargalkės (tokia nuomonė iš jų apimties ir “Veido” komentarų), o bendra visuomenės neigiama opinija dėl valždios neveiklumo turbūt ne be pagrindo ir jai esu linkęs pritarti. Na, gal tik konservų programa rimčiau atrodanti ir, tiesą sakant, jais labiausiai pasitikiu, bet negi dėl to už juos balsuosi, kai tavo vertybės ir jų vertybės, švelniai tariant, yra kiek skirtingos. Nors, žinant, kad vertybės antraplanis dalykas mūsuose ir skirtumo tarp partijų didelio nerasi, tai gal pažiūros ir neturi didelės reikšmės, galiausiai Kubilius gerai pasirodė, kai buvo premjeras kažkelintais ten metais, o dabar, kai su ekonomika netvarka, natūraliai tikėtumeis to paties. Nors yra ir itin neimponuojančių asmenybių, kaip antai Juknevičienė ir Co, bet šiuo metu stabilumo reikia labiausiai, tad konservatoriai, sakyčiau, būtų vienas iš pretendentų, darbuojantis tušinuku būdelėje. Ir vis tik tas konservatyvumas..na, žiūrėsim.

Pats esu labiausiai linkęs į socialdemokratizmą (prijaučiu Naujosios Kairės 95 idėjoms), tačiau patrauklaus pypkoriaus Kirkilo įvaizdis galutinai žlugo, geriausias “kerštas” jiems būtų juos išrinkti, kad būdami pozicijoje atsakytų už ateinančių metų blogumus, kylančius iš jų dabartinės veiklos, ty neveiklos, bet tai, aišku, veikiau šposas, nei rimtas ketinimas. Vis tik jiems gal geriau vertėtų 4 metelius pailsėti, gal per tą laiką litofciškas socdemonizmas apsitvarkytų.

Kiti kandidatai. Hm, patinka man Zuokas, bet tai labiausiai nuvylęs žmogus viešojoj arenoj. Kadais maniau, jog tai PIRMAS naujosios kartos atstovas, deja, nuteisimas už gerus darbus sudarkė naujo modernaus žmogaus įvaizdį. Kiti visai mano akiraty nesirodo. Paleciai, Paksai, Uspaskichai - visiškas runkelynas. Nors šiaip jau Paksas man simpatiškas (ne kaip politikas) ir visuomet smagu jo pasiklausyti; bet dėl smagumo tikrai nebalsuosi. Galop neaišku, kas dabar populiaresnis, jis, ar jo žmona, varanti rinkiminę kampaniją nuo šokių.

Tiesa, dar yra Valinsko partija. Iš pradžių šmestelėjo mintis, kad gal tai laiku atsiradęs pyktis ir šoumenai nebūtų blogiausias pasirinkimas. Esmė būtų tokia - jie suformuoja Vyriausybę ir pasisamdo aukščiausio lygio nepriklausomus specus, kurie už didelį atlyginimną kuruotų tam tikrą sritį, darytų nepopuliarius, bet ateičiai naudingus strateginius sprendimus, kurių kompetencija ir objektyvumu būtų galima neabejoti, o patys šoumenai būtų kaip atstovai. Tačiau tos visos sąsajos su maxininkais ir kitų įtarinėjimai, kad jie tėra kažkokių jėgų projektas, šitą mano įsivaizdavimą apmalšina ir balso jie greičiausiai negaus. 

Taipogi yra kitas variantas. Tai nupaišyti skrituliuką, šalia parašyti “špygą taukuota” ir uždėti varnelę. Argi tai nebūtų valios pareiškimas? Žodžiu, greičiausiai mano balsą lems paprasčiausias ekpromtas.

Tiek sapalionių. Visai gali būti, kad balsą gaus pirmą kart pamatyta lape iš pšekų sudaryta partijukė.

Rodyk draugams

Keletas sakinių apie Rusiją :)

2008-09-18 parašė kakamalys

Jo, Rusija. Žodžiu, paskutiniu metu labiausiai žmonių sąmonę jaudinantis dalykas. Gal kiek jau prislopęs, bet šūsnys straipsnių apie tai vis dar liejasi. Visų nė neperskaitysi, bet iš tų, kuriuos teko žiūrėti, absoliuti dauguma varo į vienus vartus. Suprantama, realūs motyvai aiškūs - rūpi ne tiek agresija prieš gruzinus, kiek tai, jog kitą sykį gali būti Lietuva. Kiek tai realu yra kitas klausimas, tiesiog skalambijimas visais varpais paprasčiausias savisaugos instinktas. Tad nors ir kaip erzintų iš pokario atsitįsta kone antikinė moraliai pasenusi Juknevičienės retorika (ankedotų skaldytoja; per karo pradžią jos komentarai buvo kaip iš kokios užatlantės balso radijos), bet politikus dar galima suprasti; jie juk veikia realioje erdvėje ir čia reikia paisyti pusės, kam priklausai, atsižvelgti į aplinkybes. Bet koks nors nepriklausomas intelektualas..ehem, ar aš ką praleidau? Nemačiau NĖ VIENO straipsnio, kur būtų sulyginama Rusijos agresija ir Amerikos agresija. Asmeniškai skirtumo nelabai ir matau. Amerikos agresija Demokratijos tikslais, Rusijos - savo piliečių apsaugojimo. Iš esmės abu “kariavo taikos tikslais”. Tai reiškia, jog nors savaime Rusijos vadinamoji agresija yra blogas dalykas, tačiau įvertinus ir Amerikos žaidimus, jos karas yra dalinai moraliai pateisinamas visų elgesio kontekste. Jei tau galima, man irgi galima. Ir nors ir kaip nepatinka man rusiškas mąstymas, bet skalijimas, kaip šunų, ant katės, tėra paprasčiausia propoganda, o tai, mano nuomone, niekaip nesiderina su kritišku požiūriu.

Beje, dėl galimybės mus užpulti :) Realiai, tai naudingiau būtų, kad imtų ir užpultų, nes taip išsigrynintų santykiai ir būtų aišku, KAS vyksta, nei skirtų keletą milijardų iš biudžeto legaliai “nusipirkti” savai vyriausybei.

Rodyk draugams