BLOGas.lt
Sukurk savo BLOGą Kitas atsitiktinis BLOGas

Pora minčių apie rasizmą

Ta proga, kad Obama tapo pirmuoju “ne tokiu, kaip visi anksčiau” prezidentu, pagalvojau suraityti savo komentarą apie rasę, rasizmą aplamai. O taip, tai jautrus dalykas. Kažkodėl žmones skirtingos rasės labai veikia. Pats esu patyręs tą savo kailiu, nes, savo nelaimei ir gėdai, turiu pasakyti, jog esu ne visai “čystas”, todėl turiu prisipažinti, jog mane tenkina, kad Obama yra prezidentu viena dalimi dėl to, jog jis nėra visai baltasis - tepaspringa pykčiu visokie fašistėliai ir kiti su pasipiktinusia dora išraiška sakantys “amerika išprotėjo; kaip tai gali būti!”; ir…čia šiek tiek nusižengiu savo principui, kuris sako, jog visiškai nesvarbi žmogaus kilmė, ty jo išorė, genai, odos spalva/atspalvis/plaukuotumas/raukšlėtumas, kaulų struktūra, ir t.t. ir t.t., nes jei yra kompetencija ir gebėjimai bei kitos naudingos savybės, tai tai ir tik tai turi būti svarbiausiu kriterijumi, vertinant žmogų, kitaip tariant personalija, individualybė turi būti iškeliama į viršų, kaip racionalus (akivaizdžiai matomos savybės) punktas, atmetant tokius iracionalius (niekad nemačiau, bet žinau) dalykus, kaip kilmė ir panašųs dalykai ir automatiškai primetant tos kilmės suformuotas nuodėmes konkrečiam tos grupės atstovui. Ar ne absurdas ir visiškas iracionalumas uždrausti kitos rasės atstovui daryti tą ir aną VIEN dėl to, jog jis yra kitokios rasės ir dar jam konkrečiai primetant tai rasei (grupei žmonių) būdingas savybes (ty visuomenei žinotina, jog tai ir tai grupei paprastai būdinga menkas pareigingumas, tingumas, nesąžiningumas, melagystės ar dar kas nors negatyvaus) ir tuo argumentuojant neleisti turėti kažko, ką racionaliu požiūriu žiūrint jis galėtų daryti, jei yra kompetetingas, išsilavinęs ir akivaizdžiai tinkantis daryti tą ir aną, tačiau negali, nes pirmon vieton stojas pirmos išvardytos savybės? Prašyčiau atleisti už ilgą ir komplikuotą sakinį, tad pateikiu buitinį pasakymą, jog svarbiausia koks tas žmogus.

Tarp kitko tas mano aprašytas (šiaip jau visiems gerai žinomas; rasistai tai vadina Vakarų praplautomis smegenimis) principas taikomas ne tik kitos rasės atstovams, bet ir moterims, žydams bei homoseksualams, kurių istorija taip pat mena* jų nuolatinį teisių pažeidinėjimą (labai kruviną, dera paminėti) ir kurie savo padėtimi taip pat šliejasi ties rasės problema. Ir jos buvo pažeidinėjamos, motyvuojant (prisiekiu, tikrai nežinau, kuo remiantis, galbūt čia psichologai geriau pasakytų) tuo, jog žydai nevietiniai, jie sukčiai ir išnaudoja vietinius, jie kalti dėl visų nelaimių, jie gyvena uždarai, taigi jie nepatikimi, todėl ir kalti, jie neserga maru, kai kiti serga, vadinasi jie jį sukėlė; moterys yra silpnos ir tinka tik virtuvei, bei auginti vaikus, jos nesugebėtų būti iškiliomis išsilavinusiomis asmenybėmis, mokslininkėmis, nes tokios jos jau yra, kaip kad buvo klausiama Romoje “ar moteris turi sielą?”, bei homoseksualai yra iškrypėliai..pedofilai ir net zoofilai, jie turi lindėti savo skylėse ir nesirodyti viešymoje, nes tai šlykštu, amoralu ir gamtoje taip nebūna. Kiekvienai tai grupei aptarti (megėjiškai, žinoma) galima sukurti atskirą temą ir greičiausiai tą padarysiu, bet dabar grįžkime taipogi megėjišku žvilgsniu atgal prie rasizmo.

Taigi, mane domina toks dalykas. Kodėl rasistas, tikįs neabejotinu savo teisumu, tarkim mulatą laiko juodaodžiu? Juk mulatas (pvz. Obama toks ir yra) yra juodaodžio ir baltaodžio palikuonis, vadinasi jis juodas tiek pat, kiek baltas, ir jo negriška rasė tiek pat, kiek ir baltoji, taigi logiška būtų sakyti, jog Obama yra ir baltasis, ir jei jau tarsim, jog reikia rinktis vieną ar kitą, tai lygia dalimi su juodumu jį galima antraštėse įvardinti kaip”balstasis kandidatas Obama..bla bla..”. Tačiau vis tiek jam kabinama juodaodžio etiketė, pvz radijuje buvo klausiama “ar įtiks *kažkam ten* Obamos rasė?”, suprask - juodoji. Be kita ko, kažkada mano vienas draugas atsiuntė kažkokį jutūbinį filmuką, kaip ispanas susimuša su vokiečiu ir jis tą įspaną pavadino…nygeriu! :D F*cking unbelievable :) Tai dar vienas argumentas, jog visi tie kabinami dalykai yra kažkokie iracionalūs, neturi kažko, kas remtųsi kažkuo, kas realu, o remiasi kažkokiom neaiškiom nuostatom. Nežinau, kaip išsireikšti, bet mintis turbūt aiški. Pats manau, jog visi tokie lipdymai yra paveldėti iš anksčiau, na gal ir dar genuose yra kažkokia kitokio atstumimo savybiukė, nežinau. Panašiai, kaip kokiam romane yra dvi besipykstančios aristokratų šeimos ir ta nepykanta persiduoda tų šeimų palikuonims, sūnums, anūkams, proanūkiams ir pastarieji galiausiai tiesiog jaučia neapykantą vienas kitam, nors realiai jau nebesusigaudo ir negalėtų tiksliai pasakyti, nuo ko gi viskas prasidėjo.

Dar vienas dalykas, kodėl rasizmas yra kažkas, kas kelia klausimą, jog kažkas šioj problemoj nesueina. Nesunkiai pastebima, jog šitas požiūris gajus neišsilavinusiuose sluoksniuose. Tarkim vienoj interneto svetainėj vienas komentatorius sakė, jog jų kaime bet kurį kiek kitaip (tamsiau) atrodantį, jie vadina čiukčia. Smagūs dalykai, ar ne? :) Jei koks Chrištianu Ronaldo (portugalas) atvažiuotų į tą kaimą, jis būtų laikomas čiukčia! Arba koks Antonio Banderasas. Tačiau realybė ta, jog portugalai priklauso baltajai rasei. Tiesa, egzistuoja porasiai, toks įvestas skirstymas, tad portugalai/ispanai ir kiti tamsesni būtų kitokio porasio, nei švedai, bet tiedu porasiai sueina į europidų rasę (o jų, kaip žinom, yra trys). 

Tiesa, reikia pasakyti, jog yra ir protingų rasistų. Žmonių, kurie tai argumentuoja nepalyginamai rimčiau, nuosekliau, kitaip tariant eina labiau moksliniu (taigi realesniu) keliu. Ir jie yra tikrai protingesni už tūlą vakarietišką paauglį, kuris nėra nei rasistas, nei koks ksenofobas ir jį turbūt tokios šviesios mintys veikia (įsikibusios į jo sąmonę)** iš aplinkos taip pat, kaip rytų europietį iš aplinkos veikia rasizmas, ksenofobija ir t.t. Taip labai smarkiai visu tuo reikalu aš nesidomiu, moksliniam lygmenį te diskutuoja mokslininkai ir daug žinių, faktų ir geležinę logiką turintieji, aš tik pateiksiu keletą savo, kaip eilinio žmogaus, komentarų - juk tuo ir žavus blogas ir minties laisvė***.

Tarkim, tie protingieji rasistai juodųjų rasę pateikia, kaip menką, žemą ir iš to kylantį moraliai teisėtą jų teisių suvaržymą, apeliuojant į tos rasės pasiekimus, ar tiksliau jų nebuvimą. Pateikia civilizacinį pranašumą, kaip įrodymą, jog baltieji yra geresni bei daugiau pasiekę ir dėl to, jiems iš prigimties priklausančios didesnės teisės nei juodaodžiams, kurių istorija nėra tokia turtinga.

Ką gi (dabar bus labai ilgas sakinys), jei mano samprotavimas, jog turbūt sunku sukurti kažkokią didesnę civilizaciją milžiniškame žemyne, didžiulės Sacharos dykumos ir neaprėpiamų džiunglių atskirtą nuo likusio pasaulio, kurį pasiekdavo tik išprotėję mokslininkai ir kur prekyba (jei ji buvo) minimali, ir svarbiausia nebuvo civilizacinių mainų (kaip pvz. europiečiai iš azijatų perėmė paraką, ir eilę kitų itin naudingų dalykų tie ir anie iš viens kito, ir kai tokie, kaip ir bet kokie (pvz. dvasinis augimas bendraujant su žmonėmis) mainai padeda augti, tobulėti, nes mainomasi išradimais), yra visai neteisingas ir nieko nepasakantis (ar neišteisinantis jų menko išsivystymo), ir toliau sakant, jog vis tiek, jei neturėjo civilizacijos ir todėl neturi reikalauti didesnių teisių, ir man darsyk paklausus, ar tikrai istorinė praeitis turi lemti dabartinę moralinę padėtį ir į tai atsakius teigiamai, tai tada klausiu, ar gali patriotas rasistas tikėtis Lietuvos lygios padėties su kitomis Vakarų Europos valstybėmis, jei jos, kaip tautos, istorija ir išsivystimas žymiai menkesnis, ir kai Romos imperija buvo didžiausia žinomame pasaulyje ir skaldė istorinius paveldus (teisė, menas), o mes dar viso labo buvom embriono lygyje? Sakysite, analogijos kvailos, nes čia mes lyginam civilizaciją, o ten aš klausiu apie tautų išsivystymo skirtumus, bet tai ar imsi rases, ar tautas ar paskirus žmones (pvz. bomžas ir bankininkas), bet pasiekimo/išsivystymo principas tas pats. Jei juodžiai negali reikalauti teisių, kiek turi baltasis, nes jis menkesnis dėl jo civilizacijos menko išsivystymo, tai tuo pačiu galiu sakyti, jog Lietuva negali tikėtis lygios padėties su Olandija, nes jos pasiekimai ir išsivystymas yra menkesnis. Aišku, rasistas nesutiks, nes jis tiek užsikabliavęs ties rase, jog galvos, kad nepaisant tautinio menkumo prieš olandus, rasė mus vienija, išteisina pasiekimų skirtumų požiūriu ir moraliai esam lygūsir teisiškai turim būti lygūs. Na, čia tiesiog samprotavimas, paliksiu aš jį kyboti ore. 

Dar sakoma, jog europiečiams palikus kolonijas, Afrikoje įsitvyravo bardakas. Tai reiškia, jog negrai nesugeba tvarkytis, kas dar įrodo jų menką išsivystymą, tai kaipgi čia duosi tokiems vienodas teises, jei jie nieko nesugeba? Esą moraliai nesuvokiama! Aš pridėčiau, jog kad ir kaip būtų liūdna, bet iš kolonizatorių, liaudiškai “okupantų”, vietiniai perima blogiausias savybes. Ką mes matom Lietuvoje? Ką mes matom Lietuvos mentalitete, atsiskyrus nuo SSRS, ar nuo carinės Rusijos? Ką mes matom politikos arenoj? Buvusią nomenklatūrą? Ką matom žmonėse? Sovietinį palikimą? Ugu, yra gausu ekspertų straipsnių apie tai. Nuo carinės Rusijos paveldėjom baudžiauninko mentalitetą, nuo sovietinės - pataikūno, ar dar velniai žino ko ir tas labai gerai matosi. Aišku, Lietuvoj toli gražu ne taip, kaip Afrikoj. Turim mes visus civilizacinius pranašumus, kaip gi neturėsi, kai gyvenam tų pranašesniųjų apsupty. Galiausiai, prisiminkim, kaip sunkiai priėmėm krikščionybę, tais laikais aukščiausią mąstymo ir elgsenos kultūrą. 

Am, jei atsirado bent vienas skaitytojas ir iki čia nedaskaitė, tai jau ženklas, kad persistengiau su apimtimi ir turbūt visa ši rašliava atrodo lyg didžiulis balaganas nenuoseklumo, klaidų ir kitokių išvedžiojimų. Gal kas (besidominantys pšycholiuogyja) palaikys, kad visi šie minčių impulsai kilo dėl mano prisipažinimo ne visai čysta kilme ir, jei pamenat, apie savo nečystumą rašiau “savo nelaimei ir gėdai” - taigi dari ir iš nepasitenkinimo ja, pateisinant save, ginant tokius kaip aš. Taip, tikrai. Teko man susidurti su visokiais požiūriais į savo išvaizdą. Visuomet taip buvo. Nelieku nepastebėtas. Jei kokia mergina žvilgteli, tu nežinai, ar dėl to, kad patikai, ar dėl to, kad jai užkliuvo margesnė išorė, nei įprasto praeivio. Galiu suskaičiuoti daugybę visokių atvejų, kai ta kitoniška išvaizda užkliuvo, vieniems, neigiamai, kitiems teigiamai, tačiau būtent ji nelieka nepastebėta. Ne kreiva nosis, ne dar kas nors, o rasė. Tai paveikia psichologiškai. Kartais galvoju, jog tai puiku, vešlūs plaukai, blizgą nuo juodumo, ar dar kas nors, jaučiu išskirtinumą. Dar dažniau pagalvoju, kad norėčiau savo nedorybę - prigimtį - konvertuoti kaip Maiklas ir mane apleidžia jėgos, kad nesu normalios išvaizdos, tiesiog pavargsti. Šlykščiuosi ir niekinu savim patenkintu-(ą) lietuviu(į) ir besidižiuojantį rase (kuriems tai rūpi), bet jei aš jam pavydžiu ne to jo švelnių bruožų ir gražių lininių plaukų, tai to pasitikėjimo savimi rasės klausimu. O taip, tenka pastebėti, kad su visa rasizmo banga, baltieji išlaikė kažin kokį psichologinį pranašumą vien dėl savo kilmės. Nors nematau dėl ko jis galėtų ja didžiuotis, o aš savo gėdytis, tačiau vis tiek jaučiu kažkokį kompleksą ir dėl tos menkystės (kad jis patenkintas, o aš kažkodėl ne) siuntu. Kad ir kaip bebūtų kalbama, psichoerdvėj yra taip, kad baltieji švarūs ir jų prigimtis aukšta, o tamsesnieji lyg truputį sutepti ir jie kiek menkesni; sunkiai įsivaizduoju paprastą juodaodį, besididžiuojantį savo rase, atvirkščiai jie kits kitam sako ja didžiuotis, bet tai viso labo lyg dirbtina laikysena. Pateiksiu pavyzduką. Vienoj knygoj rašė apie vieną iškilią kažkurio amžiaus žydę moterį Vokietijoje. Ji buvo išsilavinusi, protinga, darė aukštuomenės susirinkimus, vokiečiai ja žavėjosi, jos charzima, talentu, protu ir kitais išties didžiais dalykais, kuriuos ji tuėjo, ji diktavo gerą toną ir t.t., tačiau, kaip ji po to rašė, jog, nepaisant tų visų savo aukšto lygio savybių, vokiečiai vis tiek ją laikė ne lygia sau, antrarūše, nes ji žydė ir dar moteris. Ar jūs suvokiat viso to absurdiškumą? Ir išties buvo visokių iškilių žydų, vieni jų gailėjosi savo kilmės, rašė jog nepaisant savų pasiekimų ir sėkmės, nuoplenų ir taip toliau, ateina valanda, kuomet tu susipažįsti su savo prigimtim, sužinai, jog tavo molis netoks, ir tu visuomet buvai ir būsi laikomas nelygiu. Iš tikrųjų šis žmones valdantis kilmės reikalas valdė ne tik mases, bet ir intelektualus; tai parodo, kaip smarkiai ir giliai įsišakninęs šis iracionalus mąstymo būdas.

Vienintelis Heinrichas Heine mane sužavėjo savo laikysena. Jis ne iš apmaudo, o iš tikro pasitikėjimo savimi ir savo intelektu, nesigėdijo žydiškos kilmės, subtiliai išdėjo tuometines visuomenes ydas į šuns dienas, buvo ironiškas ir pasipūtęs, ir teigė, jog vokiečiai bus nusiplenę jo, kaip didio žmogaus, liaupsių, tada, kai ji bus to verta. Dėl to jis niekuomet nebuvo mėgiamas.

*dėl tos istorinės kruvinos ir žiaurios praeities ir pasitaiko dažniausia, jog įstatymas (pvz. Mogenienės dėl komentarų), ginąs nuo nelygybės lyties, antisemitizmo, rasės ir orientacijos skirtos, rodos, būtent tik toms grupėms - moterims, žydams, čigonams, negrams ir gėjams (žiur delfyje baudos straipsnius); na visai tai šutvei, apie kuriuos normalūs visuomenės nariai turi neigiamą nuomonę. Tačiau pastebimas jautrumas, ar išskirtinumas nurodytoms grupėms veikia priešingai jiems patiems. Ironija ta, kad būtent tos baudos (jos realiai turėtų būti taikytinos visiems, pvz. ir žydui įžeidus lietuvį), skiriamos tiems, kas apie juos negražiai atsiliepė ir turėtų taip taisyti požiūrį, veikia atvirkščiai ir kaip tik skatina dar didesnę neapykantą, kiek teko pastebėti. Kaip sakant, svarstyklių lėkštutė persikreipė į kitą pusę - jei anksčiau tos grupės buvo teisėtai diskriminuojamos, kaip menkesnės, tai dabar perdėtai atsižvelgiama į tą diskriminaciją. Pvz. juodaodžiai pasinaudoja savo kilmę ir tam tikrą baltojo elgesį, pvz. nepriimant į tam tikras pareigas, gali laikyti ir apskųsti, kaip diskriminacinį poelgį dėl rasės, nors motyvai galėjo būti visai kiti. Tai šioks toks išsikraipymas, tikiuosi svarstyklės kryps lygiom dalim. Be kita ko, tas svarstyklės persikreipimas į kitą pusę nieko nepasako, jog tos grupės yra blogai, tiesiog sistema truputį šlubčioja.

** Beje, dėl visuomenės, kurioje nėra rasizmo ir kurie sakosi tikrai nemanantys nieko bloga apie kitokius nei jie ir taip toliau. Viskas gražu ir gerai, tik kadais mačiau labai neblogą filmą, kuriame kaip tik apie tokią visuomenę buvo kalbama. Na, gal nekalbama, bet buvo labai įdomus pastebėjimas, o gal ne pastebėjimas, gal man susišvietė taip, labai seniai mačiau. Tas pastebėjimas toks, jog nepaisant atvirai deklaruojamo pakantumo ir tolerancijos, iš tikrųjų tai taip nemanoma, ir tas nemanymas atsiskleidžia visokiose ribinėse situacijose (pvz. juodaodis išprievartauja mažametę baltąją ir šis nusikaltimas tampa savaitės įvykiu) ir tada vėl iškyla balto ir juodo kova.

*** beje, minties laisvė visai nereiškia bet kokios nuomonės laisvės; jei mintys destruktyvios ir aiškiai nukreiptos (ultra)radikalizmo link, tai jos neturi būti toleruojamos; o pvz. įvedus Mogenienės įstatymą, pasirodė minčių, jog taip varžoma minties laisvė. Tas pats ir su žurnaliūgom, kurie jų purvą drėbančius straipsnius laiko laisvos minties saviraiška. Bet aš nesutinku nei su pirmais, nei su antrais, nes minties laisvė turi eiti su taktu ir sveiko proto mandagumu.

Rodyk draugams

1 komentaras | “Pora minčių apie rasizmą”

  1.   Sandra rašo:

    Šis Tavo straipsnis tikrai geras. Man patiko. Turiu pripažinti, kad tik pradėjusi skaityti, mąsčiau apie tai jog gal; net neverta skaityti iki galo? Bet perskaičiau ir nesigailiu. Nežinau kodėl, bet Tu šiame straipsnyje primeni vieną mano pažystamą iš GB. :) Ačiū už straipsnį, tikrai gerą straipsnį.

Rašyk komentarą